paikti — pai̇̃kti vksm. Bene pai̇̃ksta tàvo výras, kad tai̇̃p kéikiasi? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
paikimas — paikìmas sm. (2) 1. K → paikti 1. 2. NdŽ → paikti 3. paikimas; papaikimas … Dictionary of the Lithuanian Language
ПЕКОЛС — Пикулюс (Pecols, Pocols, Pocclus, Poccolus, Picullus, Pykullas), в прусской мифологии бог подземного царства и тьмы. Наиболее достоверно реконструируемая форма *Pikulas; ср. др. прус. pikûls, «чёрт»; латыш, pikuls, pikals, литов. piktas, «злой,… … Энциклопедия мифологии
aipti — 1 aĩpti, sta, o intr. J, aipti BŽ14 lepti, paikti, išdykti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpaikti — išpaĩkti intr. 1. I pasidaryti paikam, iškvaišti: Vyras išpaĩko, t. y. pasidarė paikas, durnas J. Turbūt išpaiko, kad ir vasarą su kailiniais vaikšto! Varn. 2. Tv išdykti, išeiti į valias: Išpaĩkęs žmogus, niekam netikęs Yl. Tik kad išpaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniožti — kniožti, ta, o intr. J kvailėti, paikti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailti — kvaĩlti, sta, o intr. K darytis kvailam, eiti kvailyn, paikti, kvaišti: Jis pajuokauja, ir tu jau kvailsti! I.Simon. Kvaĩlsta jo galva, kaip užeina jam koks sukinys J … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailėti — kvailėti, ėja, ėjo intr. DŽ eiti kvailyn, paikti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvaišti — kvaĩšti, ta, o intr. 1. Tr, M darytis kvaišam, kvailti, kvaikti, paikti: Galva kvaĩšta – daraus durnius, kaip pablūdęs, ne viso proto J. 2. NdŽ svaigti: Išgėriau butelį alaus, ir ėmė galva kvaĩšti Jnš. kvaišti; apkvaišti; įkvaišti; iškvaišti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paikėti — paikėti, ėja, ėjo NdŽ žr. paikti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language